TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2026 m. rugsėjo 3 d.(*)

„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Reglamentas (ES) 2016/679 – 5 straipsnis – Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai – 6 straipsnis – Tvarkymo teisėtumas – Bendrovių teisė – Direktyva (ES) 2017/1132 – 14 straipsnis – Dokumentai ir duomenys, kurie turi būti atskleisti – Sąvoka „asmenys, dalyvaujantys administruojant, prižiūrint ar kontroliuojant bendrovę“ – Akcinių bendrovių akcininkų asmens duomenų padarymas viešai prieinamų – Smulkieji akcininkai “

Byloje C‑798/24 (Jautiva)(i)

dėl Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas, Latvija) 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. lapkričio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

A ir kt.,

dalyvaujant

Latvijas Republikas Saeima,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas T. von Danwitz (pranešėjas), teisėjai A. Kumin, S. Gervasoni ir M. Bošnjak,

generalinis advokatas Rimvydas Norkus,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

– A ir kt., atstovaujamų advokāts L. Liepa,

– Latvijos vyriausybės, atstovaujamos J. Davidoviča ir K. Pommere,

– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos A. Laine,

– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos C. Meyer-Seitz,

– Norvegijos vyriausybės, atstovaujamos K. E. M. Skjelland ir B. Stankovic,

– Europos Parlamento, atstovaujamo G. Corstens, M. Migliorati ir L. Ruppeka-Rupeika,

– Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos L. Bergere, N. Coghlan ir A.‑L. Meyer,

– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouchagiar, H. Kranenborg, I. Naglis ir M. Noll-Ehlers,

susipažinęs su 2025 m. gruodžio 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas, pirma, dėl 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017, p. 46), iš dalies pakeistos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151 (OL L 186, 2019, p. 80) (toliau – Direktyva 2017/1132), 14 straipsnio d punkto ii papunkčio išaiškinimo, taip pat dėl šios nuostatos galiojimo atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 ir 8 straipsnius ir, antra, dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant fizinių asmenų konstitucinį skundą, kuriuo ginčijama nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad visuomenei būtų prieinami akcinių bendrovių akcininkų asmens duomenys, atitiktis Latvijas Republikas Satversme (Latvijos Respublikos Konstitucijai).

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Chartija

3 Chartijos 7 straipsnyje „Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“ numatyta:

„Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.“

4 Chartijos 8 straipsnyje „Asmens duomenų apsauga“ nustatyta:

„1. Kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

2. Tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais. Kiekvienas turi teisę susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis bei į tai, kad jie būtų ištaisomi.

3. Nepriklausoma institucija kontroliuoja, kaip laikomasi šių taisyklių.“

5 Chartijos 52 straipsnio „Teisių ir principų taikymo sritis ir aiškinimas“ 1 dalyje numatyta:

„Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

BDAR

6 BDAR 1 ir 10 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„(1) fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindinė teisė. [Chartijos] 8 straipsnio 1 dalyje ir [SESV] 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą;

<…>

(10) siekiant užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą ir pašalinti asmens duomenų judėjimo Sąjungoje kliūtis, visose valstybėse narėse turėtų būti užtikrinama lygiavertė asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant tokius duomenis. Visoje Sąjungoje turėtų būti užtikrintas nuoseklus ir vienodas taisyklių, kuriomis reglamentuojama fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga tvarkant asmens duomenis, taikymas. <…>“

7 BDAR 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad saugomos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės, visų pirma jų teisė į asmens duomenų apsaugą.

8 Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti jai sudaryti, tvarkymui neautomatizuotomis priemonėmis.

9 BDAR 4 straipsnyje „Apibrėžtys“ nustatyta:

„Šiame reglamente:

1) asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti <…>; fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius;

2) duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

<…>“

10 BDAR 5 straipsnio „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ 1 dalyje numatyta:

„Asmens duomenys turi būti:

a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas);

b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas);

c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas);

<…>“

11 BDAR 6 straipsnio „Tvarkymo teisėtumas“ 1 ir 3 dalyse nurodyta:

„1. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais;

<…>

c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;

<…>

3. 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas:

a) Sąjungos teisėje; arba

b) duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje.

Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.“

Direktyva 2017/1132

12 Direktyvos 2017/1132 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„(7) nacionalinės teisės nuostatų dėl bendrovių, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ar ribotos turtinės atsakomybės bendrovių atskleidimo, prisiimtų įsipareigojimų galiojimo ir tokių bendrovių pripažinimo negaliojančiomis koordinavimas yra itin svarbus, ypač siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus;

(8) atskleidimas tretiesiems asmenims turėtų suteikti galimybę susipažinti su bendrovės pagrindiniais dokumentais ir sužinoti kai kuriuos su bendrove susijusius duomenis, ypač duomenis apie asmenis, kurie yra įgalinti prisiimti įsipareigojimus bendrovės vardu“.

13 Šios direktyvos 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta:

„Šia direktyva nustatomos priemonės dėl:

– apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir trečiųjų asmenų interesų apsaugai dėl bendrovių, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ar ribotos turtinės atsakomybės bendrovių atskleidimo, bendrovių prisiimtų įsipareigojimų galiojimo ir tokių bendrovių pripažinimo negaliojančiomis, koordinavimo,

<…>“

14 Šios direktyvos 4 straipsnyje „Įstatuose ar steigimo dokumentuose arba atskiruose dokumentuose pateikiama privaloma informacija“ numatyta:

„Įstatuose, steigimo dokumente arba atskirame dokumente, paskelbtame taip, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal 16 straipsnį, pateikiama bent tokia informacija:

<…>

i) fiziniai ar juridiniai asmenys, bendrovės arba firmos, pasirašę įstatus ar steigimo dokumentą (arba kurių vardu jie buvo pasirašyti) arba, jeigu bendrovė tuo pačiu metu nebuvo įsteigta, tų dokumentų projektus;

<…>“

15 Tos pačios direktyvos 13 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta:

„Šiame skirsnyje ir 1A skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei nurodyta, dėl I ir IIA prieduose išvardytų bendrovių tipų.“

16 Direktyvos 2017/1132 II priede, kuriame išvardyti, be kita ko, jos 13 straipsnyje nurodyti bendrovių tipai, Latvijos atveju nurodytos „akciju sabiedrība, sabiedrība ar ierobežotu atbildību, komanditsabiedrība“, t. y. akcinės bendrovės, ribotos atsakomybės bendrovės ir komanditinės akcinės bendrovės.

17 Šios direktyvos 14 straipsnyje „Bendrovių atskleidžiami dokumentai ir duomenys“ numatyta:

„Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad bendrovės būtinai atskleistų bent šiuos dokumentus ir duomenis:

a) steigimo dokumentą ir įstatus, jei tai yra atskiras dokumentas;

<…>

d) paskyrimą, atleidimą iš pareigų ir duomenis apie asmenis, kurie kaip teisės aktuose numatytas organas arba tokio organo nariai:

i) yra įgalinti atstovauti bendrovei jos santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose; atskleidžiant tokią informaciją, turi būti nurodyta, ar įgalinti atstovauti bendrovei asmenys gali tai daryti vieni, ar jų reikalaujama veikti kartu,

ii) dalyvauja atliekant bendrovės administravimą, priežiūrą ar kontrolę;

<…>“

18 Minėtos direktyvos 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų atskleidžiami [centriniame, komerciniame ar bendrovių registre] padarant juos viešai prieinamais. <…>“

19 Tos pačios direktyvos 64 straipsnio 3 dalis ir 95 straipsnio 2 dalis susijusios su bendrovės administracijos ar valdymo organo pareigomis visuotiniam susirinkimui atitinkamai dėl finansinės pagalbos, kurią bendrovė suteikia trečiajam asmeniui įsigyjant jos akcijų, ir dėl prijungimo.

Direktyva 2015/849

20 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73), iš dalies pakeistos 2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1640 (OL L, 2024/1640) (toliau – Direktyva 2015/849), 11 ir 13 straipsniuose nurodytos deramo klientų tikrinimo priemonės, kurias turi taikyti įpareigotieji subjektai.

21 Direktyvos 2015/849 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti:

<…>

c) bet kuris asmuo arba organizacija, kurie gali įrodyti teisėtą interesą.

Asmenys arba organizacijos, nurodyti c punkte, gauna informaciją bent apie tikrojo savininko vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, pilietybę, gyvenamosios vietos šalį, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį.“

Latvijos teisė

Latvijos Respublikos Konstitucija

22 Latvijos Respublikos Konstitucijos 96 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta teisė į privatų gyvenimą. Pagal Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas, Latvija) jurisprudenciją šio straipsnio taikymo sritis apima asmens duomenų apsaugą.

Komercinis kodeksas

23 Komerclikums (Komercinis kodeksas) 8 straipsnio „Įrašų komerciniame registre turinys“ 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta:

„3. Komerciniame registre pateikiama tokia informacija apie kapitalo bendrovę:

<…>

3) kapitalo bendrovės valdybos narių ir stebėtojų tarybos narių (jei kapitalo bendrovė turi tokią tarybą) vardai, pavardės, asmens kodai (jei asmens kodo nėra – gimimo data, asmens tapatybės dokumento numeris ir išdavimo data, šalis ir institucija, išdavusi tą dokumentą) ir einamos pareigos;

4) valdybos narių įgaliojimai atskirai arba kartu prisiimti įsipareigojimus bendrovės vardu;

<…>“

24 Šio kodekso 12 straipsnis „Paskelbimas komerciniame registre“ suformuluotas taip:

„1. Įrašais komerciniame registre galima remtis prieš trečiąsias šalis nuo jų paskelbimo dienos. <…>

<…>“

25 Minėto kodekso 235 straipsnyje „Į akcininkų registrą įtraukiama informacija“ nustatyta:

„1. Kiekviename akcininkų registro įraše turi būti nurodytas bendrovės pavadinimas, registracijos numeris, registracijos adresas ir, jei taikytina, informacija apie tai, ar bendrovei taikoma likvidavimo ar nemokumo procedūra, taip pat dokumento pavadinimas „Įrašas akcininkų registre“ ir turi būti pateikta ši informacija:

1) įrašo numeris ir data;

2) registracijos numeris eilės tvarka nuo pirmojo įrašo akcininkų registre;

3) akcijų sertifikatų numeriai;

4) duomenys, susiję su akcininkais:

a) fizinių asmenų – vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra – gimimo data, asmens tapatybės dokumento numeris ir išdavimo data, šalis ir institucija, išdavusi tą dokumentą) ir adresas, kuriuo galima susisiekti su tuo asmeniu;

b) juridinių asmenų ir bendrijų – pavadinimas, registracijos numeris ir adresas;

5) akcininko el. pašto adresas, jei akcininkas prašė, kad bendrovė jį naudotų bendravimui su juo;

6) kiekvieno akcininko akcijų klasė, skaičius, nominalioji vertė ir su jomis susijęs balsų skaičius;

7) informacija apie akcijų apmokėjimą;

8) akcininkų bendras atstovas, paskirtas šio kodekso 157 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikiant šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją;

9) informacija apie pačios bendrovės įsigytas akcijas, nurodant jų įsigijimo priežastis.

<…>“

26 To paties kodekso 268 straipsnyje „Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija“ numatyta:

„1. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimus dėl:

1) metinių bendrovės ataskaitų,

2) ankstesnių metų pelno panaudojimo,

3) stebėtojų tarybos narių, auditorių ir likvidatorių rinkimo ir atleidimo,

4) ieškinių valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, taip pat auditoriui pareiškimo arba atsisakymo atlikti tokius veiksmus ir dėl bendrovės atstovo, kuris tęstų veiksmus prieš stebėtojų tarybos narius, paskyrimo;

<…>

6) bendrovės įstatų pakeitimo,

7) įstatinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo,

8) bendrovės vertybinių popierių išleidimo ir konvertavimo, taip pat dėl centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, į kurį įtrauktos nematerialios bendrovės akcijos;

9) stebėtojų tarybos narių ir auditoriaus atlyginimo nustatymo;

10) bendrovės veiklos nutraukimo, tęsimo, sustabdymo ar atnaujinimo arba bendrovės reorganizavimo;

11) bendrųjų principų, rūšių ir kriterijų, pagal kuriuos nustatomi valdybos ir stebėtojų tarybos narių atlyginimai;

12) bendrovės akcijų paskirstymo darbuotojams ir valdybos bei stebėtojų tarybos nariams.

2. Visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimus kitais klausimais priima tik tuo atveju, jei tai numatyta įstatyme.“

Įmonių registro įstatymas

27 Likums „Par Latvijas Republikas Uzņēmumu reıistru“ (Latvijos Respublikos įmonių registro įstatymas; toliau – Įmonių registro įstatymas) 4.¹⁰ straipsnio „Teisė susipažinti su įmonių registro informacija“ penktoje pastraipoje nustatyta:

„Įmonių registras nemokamai teikia informaciją ir dokumentus, esančius viešoje registracijos bylos dalyje (4.¹⁵ straipsnio pirma pastraipa), tam naudojamas internetinis duomenų perdavimas (įskaitant masinį atsisiuntimą).“

28 Šio įstatymo 4.¹¹ straipsnio „Įmonių registro interneto svetainėje skelbiama informacija“ pirmos pastraipos 2 punkte numatyta:

„Įmonių registras užtikrina, kad jo interneto svetainėje neidentifikuotas vartotojas turėtų viešą prieigą prie naujausios (atnaujintos) informacijos apie juridinius asmenis ir teisinius faktus, įregistruotus įmonių registro tvarkomose registrų duomenų bazėse:

<…>

2) kitos registre įrašytos informacijos.“

29 Minėto įstatymo 4.¹⁵ straipsnyje „Viešos ir neviešos registracijos bylos dalys“ nustatyta:

„Vieša registracijos bylos dalis apima:

<…>

2) kitą registre įrašytą informaciją:

<…>

b) informaciją iš kapitalo bendrovės akcininkų (narių) registro įrašo apie tos bendrovės akcininkus (narius) <…>

3) toliau nurodytus dokumentus, kurie yra registracijos bylos dalis:

a) komerciniame registre – įrašą akcininkų (narių) registre, <…>

Dokumentai ir informacija, kurie yra registracijos bylos dalis ir nėra nurodyti šio straipsnio pirmoje pastraipoje, įtraukiami į neviešą registracijos bylos dalį.

Jeigu registro įrašui arba registruotai informacijai suteiktas ribotos prieigos statusas arba jos prieinamumas visuomenei ribojamas pagal teisės aktus, ji įtraukiama į neviešą registracijos bylos dalį.

Neviešoje registracijos bylos dalyje (šio straipsnio [antra ir trečia pastraipos]) esanti informacija ir dokumentai yra ribotos prieigos informacija, kurią teisėsaugos institucijos gali gauti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytoms užduotims atlikti, taip pat be apribojimų gali gauti Finanšu izlūkošanas dienests [(Finansinės žvalgybos tarnyba, Latvija)] ir priežiūros bei kontrolės institucijos, veikiančios pinigų plovimo, terorizmo ir ginklų platinimo finansavimo prevencijos srityje, o kitos institucijos turi pateikti motyvuotą prašymą. Asmenys turi prašyti leidimo susipažinti su neviešoje registracijos bylos dalyje esančia informacija ir dokumentais pagal Informācijas atklātības likums [(Informacijos laisvės įstatymas)] numatytą ribotos prieigos informacijos prašymo pateikimo tvarką.“

Pinigų plovimo prevencijos įstatymas

30 Noziedzīgi iegūtu līdzekļu legalizācijas un terorisma un proliferācijas finansēšanas novēršanas likums (Pinigų plovimo ir terorizmo bei ginklų platinimo finansavimo prevencijos įstatymas, toliau – Pinigų plovimo prevencijos įstatymas) 5.¹ straipsnio „Latvijos Respublikos informacinių sistemų informacijos, būtinos, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, prieinamumas“ 1 dalyje nustatyta:

„Siekdami vykdyti savo pareigas pagal šį įstatymą, įpareigotieji subjektai ir priežiūros institucijos turi teisę prašyti ir internete gauti Latvijos Respublikos įmonių registro tvarkomuose registruose esančius įrašus ir informaciją apie narius ir tikruosius savininkus, taip pat saugoti ir tvarkyti šią informaciją, kad galėtų įvertinti kliento ir jo verslo partnerių duomenis ir būtinybę pranešti apie įtartiną sandorį finansinės žvalgybos tarnybai arba jo nevykdyti, taip pat nustatyti, ar klientui taikoma juridinių asmenų nemokumo procedūra arba teismo sprendimu paskirta restruktūrizavimo procedūra.“

Tarptautinių ir nacionalinių sankcijų įstatymas

31 Starptautisko un Latvijas Republikas nacionālo sankciju likums (Latvijos Respublikos tarptautinių ir nacionalinių sankcijų įstatymas, toliau – Tarptautinių ir nacionalinių sankcijų įstatymas) 5 straipsnyje „Finansiniai apribojimai“ numatyta:

„Tais atvejais, kai nacionalinėmis sankcijomis asmeniui nustatomi finansiniai apribojimai, visi asmenys, neperžengdami savo kompetencijos ribų, nedelsdami ir iš anksto nepranešę privalo:

1) įšaldyti visas lėšas ir ekonominius išteklius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, visiškai ar iš dalies priklauso asmeniui, kuriam taikomos sankcijos, yra jo (įskaitant trečiuosius asmenis, veikiančius jo vardu ar pagal jo nurodymus) valdomi, laikomi ar kontroliuojami;

2) neleisti asmeniui, kuriam taikomos sankcijos, įskaitant jo vardu, jo nurodymu ar jo naudai veikiančias trečiąsias šalis, tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais;

3) neteikti nacionalinėse sankcijose nurodytų finansinių paslaugų asmeniui, kuriam taikomos sankcijos, įskaitant trečiuosius asmenis, veikiančius jo vardu, pagal jo nurodymus arba jo naudai.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

32 Septyniolika fizinių asmenų kreipėsi į Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, ginčydami nacionalinės teisės nuostatų, t. y. Įmonių registro įstatymo 4.¹⁵ straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto b papunkčio, siejamo su šio įstatymo 4.¹⁰ straipsnio penkta pastraipa ir Prekybos kodekso 235 straipsnio 1 dalimi, atitiktį Latvijos Respublikos Konstitucijos 96 straipsniui, kuriuo užtikrinama teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą.

33 Pagal šias teisės nuostatas tam tikra informacija apie akcinių bendrovių akcininkus skelbiama viešai. Jei toks akcininkas yra fizinis asmuo, ši informacija apima vardą, pavardę, asmens kodą arba, jei tokio numerio nėra, gimimo datą, asmens tapatybės dokumento numerį ir išdavimo datą, šalį ir instituciją, išdavusią tą dokumentą, taip pat adresą, kuriuo galima susisiekti su akcininku. Be to, nepriklausomai nuo to, ar akcininkas yra fizinis asmuo, minėta informacija taip pat apima akcininko elektroninio pašto adresą, jeigu jis prašė, kad bendrovė, kurios akcijų jis turi, jį naudotų bendravimui su juo, jo akcijų kategoriją, skaičių ir nominalią vertę, taip pat su jomis susijusių balsų skaičių. Ta pati informacija yra prieinama internete ir ją galima atsisiųsti dideliais kiekiais, be kita ko bet kuriam vartotojui, kurio tapatybė nenustatyta, kaip numatyta Įmonių registro įstatymo 4.¹¹ straipsnio pirmos pastraipos 2 punkte.

34 Pareiškėjai pagrindinėje byloje yra akcinės bendrovės smulkieji akcininkai. Jie tvirtina, kad Latvijos teisės aktų leidėjas neišnagrinėjo ir nepagrindė būtinybės atskleisti nagrinėjamą informaciją visuomenei, patikslindami, kad paskelbus šią informaciją nebegalima apriboti jos vėlesnio naudojimo ir kad yra didelė rizika, jog ji bus naudojama nesąžiningais tikslais. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 22 d. Sprendimą Luxembourg Business Registers (C‑37/20 ir C‑601/20, EU:C:2022:912, toliau – Sprendimas Luxembourg Business Registers), šios informacijos atskleidimas yra nepagrįstas ir neproporcingas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje nėra nei tikrieji atitinkamos bendrovės savininkai, nei jos valdymo organų nariai ir kad jie neturi nei teisės, nei galimybės kontroliuoti šią bendrovę.

35 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar pagal Direktyvą 2017/1132, visų pirma pagal jos 14 straipsnio d punkto ii papunktį, kuriame numatyti dokumentai ar duomenys, susiję su asmenimis, dalyvaujančiais administruojant, prižiūrint ar kontroliuojant bendrovę, reikalaujama atskleisti jo nagrinėjamus asmens duomenis. Jei taip būtų, tas teismas mano, kad reikėtų patikrinti tokios pareigos atskleisti galiojimą atsižvelgiant į Chartijos 7 ir 8 straipsnius.

36 Antra, tam teismui kyla klausimas, ar valstybė narė, nepažeisdama BDAR nuostatų, visų pirma jo 5 straipsnio 1 dalies ir Chartijos nuostatų, gali savo nacionalinėje teisėje numatyti tokią pareigą atskleisti, kad būtų pasiekti tokie tikslai, kokius nurodė Latvijas Republikas Saeima (Latvijos Parlamentas), t. y. pirma, užtikrinti skaidrią verslo aplinką ir apsaugoti trečiųjų asmenų interesus, antra, užkirsti kelią pinigų plovimui, teroristų finansavimui ir masinio naikinimo ginklų platinimui ir, trečia, pateikti informaciją, būtiną nacionalinėms, tarptautinėms ir Sąjungos sankcijoms įgyvendinti. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad prieiga prie atitinkamų duomenų nėra susieta su jokiomis sąlygomis, pavyzdžiui, teisėto intereso įrodymu.

37 Tokiomis aplinkybėmis Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar [Direktyvos 2017/1132] 14 straipsnio d punkte pateikta „asmenų, kurie dalyvauja atliekant bendrovės administravimą, priežiūrą ar kontrolę“ sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji apima bet kurį akcinės bendrovės akcininką, todėl valstybė narė privalo atskleisti informaciją apie kiekvieną akcinės bendrovės akcininką ir ją padaryti viešai prieinamą registre pagal Direktyvos 2017/1132 16 straipsnio 3 dalį?

2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar, atsižvelgiant į Chartijos 7 straipsnyje užtikrinamą teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir Chartijos 8 straipsnyje garantuojamą teisę į asmens duomenų apsaugą, Direktyvos 2017/1132 14 straipsnio d punkto ii papunktis galioja tiek, kiek jame numatytas informacijos apie kiekvieną akcinės bendrovės akcininką atskleidimas?

3. Ar [BDAR] 5 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad akcinės bendrovės akcininkų asmens duomenys gali būti tvarkomi siekiant, pirma, užtikrinti skaidrią verslo aplinką ir apsaugoti trečiųjų asmenų interesus, antra, užkirsti kelią pinigų plovimui, [terorizmo ir ginklų platinimo finansavimui] ir, trečia, teikti informaciją, reikalingą nacionalinėms, tarptautinėms ir [Sąjungos] sankcijoms įgyvendinti?

4. Ar pagal [BDAR] 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, siekiant minėtų tikslų, galima nustatyti nacionalines taisykles, pagal kurias visi asmenys galėtų gauti bet kurio akcinės bendrovės akcininko asmens duomenis, neprivalėdami įrodyti teisėto intereso gauti tokius duomenis?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

38 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2017/1132 14 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį reikalaujama atskleisti informaciją apie visus šioje nuostatoje nurodytų bendrovių akcininkus, įskaitant tokių bendrovių smulkiuosius akcininkus.

39 Pagal minėtą nuostatą, kuri taikoma Direktyvos 2017/1132 13 straipsnyje nurodytoms bendrovių formoms, t. y. išvardytoms, be kita ko, jos II priede, valstybės narės turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad šios bendrovės privalomai atskleistų bent jau dokumentus ir duomenis, susijusius su paskyrimu, atleidimu iš pareigų, taip pat asmenų, kurie, kaip teisės aktuose numatytas organas ar tokio organo nariai, turi įgaliojimus atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose arba kurie dalyvauja administruojant, prižiūrint ar kontroliuojant bendrovę, tapatybę.

40 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, jos reikšmė visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į nuostatos tekstą, bet ir jos kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 1984 m. sausio 18 d. Sprendimo Ekro, 327/82, EU:C:1984:11, 11 punktą ir 2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Slagelse Almennyttige Boligselskab, Afdeling Schackenborgvænge, C‑417/23, EU:C:2025:1017, 76 punktą).

41 Dėl Direktyvos 2017/1132 14 straipsnio d punkto formuluotės reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje aiškiai nenurodyti nei akcininkai, nei visuotinis akcininkų susirinkimas. Be to, minėtoje nuostatoje minimas „paskyrimas“, „atleidimas iš pareigų“ ir „duomenys apie asmenis“, kurie, kaip teisės aktuose numatytas organas ar tokio organo nariai, turi įgaliojimus atstovauti bendrovei jos santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose ir (arba) kurie dalyvauja administruojant prižiūrint ar kontroliuojant bendrovę. Kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Latvijos ir Lenkijos vyriausybės, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija, bendrovės akcininkai nėra nei skiriami, nei atleidžiami iš pareigų. Iš tiesų jų statusą lemia vien jų turima bendrovės įstatinio kapitalo dalis, t. y. jų nuosavybės teisė į šios bendrovės išleistas akcijas, ir šiuo atžvilgiu jis skiriasi nuo asmenų, paskirtų posėdžiauti minėtos bendrovės administravimo ir valdymo organuose ir atstovauti šiai bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, statuso.

42 Kalbant apie tos pačios nuostatos kontekstą, reikia konstatuoti, kad keliose Direktyvos 2017/1132 nuostatose, kaip antai šios direktyvos 64 straipsnio 3 dalyje ir 95 straipsnio 2 dalyje, atsispindi Sąjungos teisės aktų leidėjo daromas, viena vertus, administracinių ir valdymo organų ir, kita vertus, visuotinio akcininkų susirinkimo terminų skirtumas. Taigi, nors šis visuotinis susirinkimas turi tam tikras sprendimų priėmimo prerogatyvas, jos nėra tokio paties pobūdžio kaip bendrovės administravimo ir valdymo organų vykdomi įgaliojimai, todėl nei minėto visuotinio susirinkimo, nei per jį jo narių veiksmai negali būti laikomi „dalyvavimu“, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 14 straipsnio d punkto ii papunktį.

43 Be to, nors pagal Direktyvos 2017/1132 14 straipsnio a punktą, kuris turi būti aiškinamas kartu su jos 4 straipsnio i punktu, reikalaujama paskelbti akcinės bendrovės steigimo dokumentą ir įstatus (šiuose dokumentuose turi būti nurodyta juos pasirašiusių asmenų, kurie gali apimti pirminius šios bendrovės akcininkus, tapatybė), jokioje šios direktyvos nuostatoje aiškiai nereikalaujama paskelbti duomenų, kai vėliau pasikeičia tokios bendrovės akcininkų sudėtis.

44 Kiek tai susiję su Direktyva 2017/1132 siekiamais tikslais, iš šios direktyvos 7 ir 8 konstatuojamųjų dalių ir 1 straipsnio matyti, kad joje numatytu atskleidimu siekiama apsaugoti, be kita ko, trečiųjų asmenų interesus akcinių bendrovių ir ribotos atsakomybės bendrovių atžvilgiu, kadangi šios bendrovės trečiosioms šalims kaip garantiją siūlo tik savo bendrovės turtą. Taigi atskleidimas tretiesiems asmenims turėtų suteikti galimybę susipažinti su pagrindiniais bendrovės dokumentais ir sužinoti su ja susijusią informaciją, ypač asmenų, įgaliotų bendrovės vardu prisiimti įsipareigojimus, tapatybę (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Agentsia po vpisvaniyata, C‑200/23, EU:C:2024:827, 77 punktą).

45 Be to, minėtos direktyvos tikslas – užtikrinti teisinį saugumą bendrovei palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, siekiant aktyvinti valstybių narių tarpusavio prekybą po vidaus rinkos sukūrimo. Todėl svarbu, kad kiekvienas asmuo, norintis užmegzti ir puoselėti prekybinius santykius su kitose valstybėse narėse esančiomis bendrovėmis, turėtų galimybę nesunkiai susipažinti su esminiais duomenimis, susijusiais su komercinių bendrovių steigimu ir su joms atstovauti įgaliotų asmenų įgaliojimais, o tai lemia, kad visi reikšmingi duomenys turi būti aiškiai pateikti tos pačios direktyvos 16 straipsnio 3 dalyje numatytame registre (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Agentsia po vpisvaniyata, C‑200/23, EU:C:2024:827, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46 Nagrinėjamu atveju neatrodo, kad duomenų apie visus akcinių bendrovių akcininkus, visų pirma jų smulkiuosius akcininkus, paskelbimas būtų naudingas atsižvelgiant į trečiųjų asmenų interesų apsaugos ir teisinio saugumo tikslą, todėl negali būti pateisinamas šiuo tikslu. Iš tiesų, kadangi smulkieji akcininkai iš esmės neturi teisės atstovauti akcinei bendrovei, jos vardu prisiimti įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu ar vykdyti valdymo ir priežiūros funkcijų, priešingai nei tokios bendrovės administravimo ir valdymo organų nariai, duomenys apie visus šiuos akcininkus, atrodo, neturi reikšmės šiems tretiesiems asmenims.

47 Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2017/1132 14 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nereikalaujama atskleisti informacijos apie visus šioje nuostatoje nurodytų bendrovių akcininkus, įskaitant tokių bendrovių smulkiuosius akcininkus.

Dėl antrojo klausimo

48 Atsižvelgiant į pirmąjį klausimą pateiktą atsakymą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų

49 Šiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 5 ir 6 straipsniai, siejami su Chartijos 7 ir 8 straipsniais, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias reikalaujama viešai skelbti visų akcinių bendrovių akcininkų, įskaitant smulkiuosius akcininkus, asmens duomenis, kiek tai susiję su kiekvieno iš šių akcininkų tapatybe, kontaktiniais duomenimis, jo turimų akcijų kategorija, skaičiumi ir nominalia verte, taip pat su šiomis akcijomis susijusių balsų skaičiumi, siekiant užtikrinti skaidrią verslo aplinką, apsaugoti trečiųjų asmenų interesus, užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei masinio naikinimo ginklų platinimui, taip pat siekiant pateikti informaciją, būtiną nacionalinėms, tarptautinėms ir Sąjungos sankcijoms įgyvendinti, kai prieigai prie šių duomenų netaikoma jokia sąlyga, kaip antai reikalavimas įrodyti teisėtą interesą.

50 Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis BDAR siekiamu tikslu, išplaukiančiu iš jo 1 straipsnio ir 1 bei 10 konstatuojamųjų dalių, t. y. be kita ko, užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, visų pirma jų teisės į privatų gyvenimą tvarkant asmens duomenis, įtvirtintos Chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir SESV 16 straipsnio 1 dalyje, apsaugos lygį, bet koks asmens duomenų tvarkymas, be kita ko, turi atitikti BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus tokių duomenų tvarkymo principus ir 6 straipsnyje išvardytas teisėtumo sąlygas (šiuo klausimu žr. 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 21 ir 22 punktus ir 2025 m. balandžio 3 d. Sprendimo Ministerstvo zdravotnictví (Juridinio asmens atstovo duomenys), C‑710/23, EU:C:2025:231, 29 ir 33 punktus).

51 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu būtų tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai.

52 Be to, pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame įtvirtintas asmens duomenų tvarkymo tikslo apribojimo principas, tokie duomenys, pirma, turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir, antra, toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją šis principas, be kita ko, reiškia, kad visų pirma tvarkymo tikslai turi būti nustatyti ne vėliau, nei yra renkami asmens duomenys, be to, šio tvarkymo tikslai turi būti aiškiai nurodyti ir, galiausiai, tvarkymo tikslai, be kita ko, turi užtikrinti šių duomenų tvarkymo teisėtumą, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2022 m. spalio 20 d. Sprendimo Digi, C‑77/21, EU:C:2022:805, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53 Galiausiai pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, tvarkomi duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Šis principas yra proporcingumo principo išraiška (šiuo klausimu žr. 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54 Dėl tvarkymo teisėtumo sąlygų pažymėtina, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas išsamus ir baigtinis atvejų, kai asmens duomenų tvarkymas gali būti laikomas teisėtu, sąrašas. Taigi tam, kad duomenų tvarkymas galėtų būti laikomas teisėtu, jis turi patekti į vieną iš šioje nuostatoje numatytų atvejų (šiuo klausimu žr. 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55 Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu ir tiek, kiek duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu arba keliais konkrečiais tikslais. Nesant tokio sutikimo arba kai šis sutikimas nebuvo duotas laisva valia, konkrečiai, informuotai ir nedviprasmiškai, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 11 punktą, toks duomenų tvarkymas vis dėlto gali būti pateisinamas, jeigu atitinka vieną iš BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b–f punktuose nurodytų būtinumo reikalavimų Esant tokiai situacijai, 6 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kiek jie leidžia teisėtai tvarkyti asmens duomenis, nesant duomenų subjekto sutikimo, turi būti aiškinami siaurai (2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 26 ir 27 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

56 Be to, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, kai galima konstatuoti, kad asmens duomenų tvarkymas yra būtinas dėl vieno iš BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b–f punktuose numatytų pagrindų, nereikia nustatyti, ar toks tvarkymas taip pat susijęs su kitu iš šių pagrindų (2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

57 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama informacija susijusi su fiziniais asmenimis, kurių tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, todėl ji turi būti laikoma asmens duomenimis, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą. Taip pat neginčijama, kad ši informacija tvarkoma, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, nes ji padaroma viešai prieinama, ir kad šis automatizuotas tvarkymas patenka į BDAR materialinę taikymo sritį pagal jo 2 straipsnio 1 dalį.

58 Be to, kaip išvados 43 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, pagrindinėje byloje nagrinėjamas duomenų tvarkymas yra privalomas pagal nacionalinės teisės aktus, todėl turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į BDAR 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, pagal kurį duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu ir tiek, kiek jis „[būtinas], kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“.

59 BDAR 6 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad tokiu atveju duomenų tvarkymas turi būti grindžiamas Sąjungos teise arba duomenų valdytojui taikoma valstybės narės teise ir kad duomenų tvarkymo tikslai turi būti apibrėžti tame teisiniame pagrinde. Toks teisinis pagrindas turi atitikti viešojo intereso tikslą ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Kadangi šie reikalavimai išreiškia iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies kylančius reikalavimus, jie turi būti aiškinami atsižvelgiant į šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C‑184/20, EU:C:2022:601, 69 punktą ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Agentsia po vpisvaniyata, C‑200/23, EU:C:2024:827, 104 punktą).

60 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Chartijos 7 ir 8 straipsniuose užtikrinamos pagrindinės teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų socialinę funkciją ir derinamos su kitomis pagrindinėmis teisėmis. Taigi gali būti nustatyti jų apribojimai, jeigu, remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, jie yra numatyti įstatyme, nekeičia pagrindinių teisių esmės ir atitinka proporcingumo principą (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 105 punktas; 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C‑184/20, EU:C:2022:601, 70 punktas ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Bezirkshauptmannschaft Landeck (Bandymas prieiti prie mobiliajame telefone saugomų asmens duomenų), C‑548/21, EU:C:2024:830, 85 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

61 Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją priemonių, kuriomis ribojamos Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamos teisės, proporcingumas turi atitikti ne tik tinkamumo ir būtinumo reikalavimus, bet ir reikalavimą, kad tokios priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui (Sprendimo Luxembourg Business Registers 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62 Konkrečiau kalbant, asmens duomenų apsaugos išimtys ir jos apribojimai turi būti tokie, kad neviršytų to, kas tikrai būtina, turint omenyje, kad kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, kad būtų pasiekti teisėti tikslai, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią. Be to, bendrojo intereso tikslo negalima siekti neatsižvelgiant į tai, kad jis turi būti derinamas su pagrindinėmis teisėmis, kurioms daro įtaką atitinkama priemonė, nustatant pusiausvyrą tarp bendrojo intereso tikslo ir nagrinėjamų teisių, siekiant užtikrinti, kad šia priemone sukelti nepatogumai nebūtų neproporcingi siekiamiems tikslams. Taigi Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimo pateisinimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į suvaržymo, kurį lemia toks ribojimas, dydį ir tikrinant, ar šiuo ribojimu siekiamo bendrojo intereso tikslo svarba jį atitinka (Sprendimo Luxembourg Business Registers, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

63 Be to, tam, kad būtų tenkinamas proporcingumo reikalavimas, nagrinėjamame suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama jame nustatytų priemonių apimtis ir taikymas ir nustatomi minimalūs reikalavimai, kad duomenų subjektams būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti jų asmens duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojų. Konkrečiai jame turi būti nurodyta, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis gali būti imamasi tokių duomenų tvarkymą numatančių priemonių, taip užtikrinant, kad suvaržymas neviršytų to, kas tikrai būtina (šiuo klausimu žr. Sprendimo Luxembourg Business Registers, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, pirma, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą tikslo apribojimo principą, atsižvelgdamas į šio sprendimo 52 punkte primintą jurisprudenciją, ir ar duomenų tvarkymo tikslai apibrėžti atitinkamame teisiniame pagrinde, kaip tai suprantama pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį. Kaip išvados 45 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šiuo klausimu svarbu, kad nagrinėjamas tikslas ar tikslai galėtų būti pakankamai aiškiai apibrėžti atsižvelgiant į atitinkamo teisės akto tekstą arba jo norminį kontekstą.

65 Antra, reikia patikrinti, ar šis teisinis pagrindas atitinka kitus reikalavimus, kylančius iš BDAR 6 straipsnio 3 dalies ir Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, atsižvelgiant į šio sprendimo 59–63 punktuose primintą suformuotą jurisprudenciją ir į Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamų teisių suvaržymo, kylančio iš minėto teisinio pagrindo, dydį.

66 Nors galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar įvykdyti šie kiti reikalavimai, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, turi šiam teismui pateikti visą Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris gali būti naudingas sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti, ir prireikus pateikti paaiškinimų, kurie padėtų minėtam teismui nagrinėjant bylą (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 27 d. Sprendimo Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania, C‑74/16, EU:C:2017:496, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2025 m. sausio 9 d. Sprendimo Mousse, C‑394/23, EU:C:2025:2, 51 punktą).

67 Kaip matyti iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, asmens duomenų atskleidimas tretiesiems asmenims yra Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymas, nesvarbu, kaip pateikta informacija bus naudojama vėliau. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nelabai svarbu, ar atitinkama su privačiu gyvenimu susijusi informacija yra neskelbtino pobūdžio ir ar dėl šio suvaržymo suinteresuotieji asmenys galbūt patyrė nepatogumų (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 21 d. Sprendimo Ligue des droits humains, C‑817/19, EU:C:2022:491, 96 punktą ir Sprendimo Luxembourg Business Registers 39 punktą).

68 Nagrinėjamu atveju, nors pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose konkrečiai išvardyti asmens duomenys, kurie turi būti padaryti viešai prieinami, taigi iš jų kylantis suvaržymas numatytas įstatyme, dar reikia, pirma, įvertinti šio suvaržymo dydį ir, antra, išnagrinėti, ar tariamai siekiamų bendrojo intereso tikslų svarba yra susijusi su jo dydžiu (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C‑184/20, EU:C:2022:601, 98 punktą).

69 Taigi, pirma, siekiant įvertinti šio suvaržymo dydį, be kita ko, reikia atsižvelgti į nagrinėjamų asmens duomenų pobūdį, ypač į galimą šių duomenų neskelbtiną pobūdį, taip pat į tokių duomenų tvarkymo pobūdį ir konkrečią tvarką, ypač į tai, kiek asmenų turi prieigą prie tokių duomenų, ir prieigos prie jų tvarką (2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C‑184/20, EU:C:2022:601, 99 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

70 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti: kadangi visuomenei prieinami duomenys yra susiję, be kita ko, su kiekvieno akcininko tapatybe, jo kontaktiniais duomenimis, jo turimų akcijų kategorija, skaičiumi ir nominalia verte bei su šiomis akcijomis susijusių balsų skaičiumi, tokie duomenys gali leisti nustatyti, be kita ko, suinteresuotojo asmens turto būklę ir konkrečius ekonomikos sektorius bei įmones, į kuriuos jis investuoja (šiuo klausimu žr. Sprendimo Luxembourg Business Registers 41 punktą).

71 Be to, tokiam duomenų prieinamumui būdinga tai, kad šie duomenys gali būti prieinami potencialiai neribotam asmenų skaičiui, todėl jų tvarkymas taip pat gali leisti asmenims, kurie dėl priežasčių, nesusijusių su šio duomenų prieinamumo tikslu, siekia sužinoti, be kita ko, tokio akcininko materialinę ir finansinę padėtį, laisvai susipažinti su minėtais duomenimis. Ši galimybė dar didesnė, kai su duomenimis galima susipažinti internete (šiuo klausimu žr. Sprendimo Luxembourg Business Registers, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72 Be to, pasekmės duomenų subjektams dėl galimo piktnaudžiavimo naudojant jų asmens duomenis gali būti dar didesnės dėl to, kad, atskleidus visuomenei šiuos duomenis, jie gali būti ne tik laisvai prieinami, bet ir saugomi bei platinami ir kad dėl tokio vėlesnio tvarkymo šiems asmenims tampa dar sunkiau, gal net neįmanoma, veiksmingai apsiginti nuo piktnaudžiavimo (šiuo klausimu žr. Sprendimo Luxembourg Business Registers 43 punktą).

73 Taigi, nors pagrindinėje byloje nagrinėjamų duomenų padarymas viešai prieinamų nepažeidžia Chartijos 7 ir 8 straipsniais garantuojamų teisių esmės, tai bet kuriuo atveju yra didelis šių teisių suvaržymas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Luxembourg Business Registers 44 ir 54 punktus).

74 Antra, kaip išvados 50–52 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, reikia konstatuoti, kad Latvijos parlamento prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nurodyti tikslai, kuriais siekiama pateisinti pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose numatytą priemonę ir kurie yra priminti šio sprendimo 49 punkte, gali būti laikomi Sąjungos pripažintais bendrojo intereso tikslais. Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, atitinka tinkamumo ir būtinumo reikalavimus, taip pat reikalavimą, susijusį su šios priemonės proporcingumu siekiamiems tikslams, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 61 punktą.

75 Bendrojo intereso tikslas užtikrinti skaidrią verslo aplinką, kad būtų apsaugoti trečiųjų asmenų interesai, atrodo, iš esmės atitinka tikslą, kurio siekiama derinant nacionalines nuostatas Direktyvos 2017/1132 14 straipsnio d punkte, siejamame su jos 7 ir 8 konstatuojamosiomis dalimis.

76 Kaip matyti iš šio sprendimo 46 punkto, neatrodo, kad duomenų apie visus akcinės bendrovės akcininkus, visų pirma jos smulkiuosius akcininkus, paskelbimas būtų naudingas atsižvelgiant į šį tikslą. Vadinasi, nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, neatrodo nei tinkamos, nei būtinos minėtam tikslui pasiekti, todėl negali pateisinti šio sprendimo 73 punkte nurodyto didelio Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamų teisių suvaržymo.

77 Dėl bendrojo intereso tikslo užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei masinio naikinimo ginklų platinimui reikia konstatuoti, kad visuomenės prieiga prie atitinkamų duomenų gali padėti jį įgyvendinti, nes šios prieigos viešas pobūdis ir dėl to atsiradęs didesnis skaidrumas padeda sukurti aplinką, kuri mažiau galėtų būti naudojama tokiais tikslais (šiuo klausimu žr. Sprendimo Luxembourg Business Registers 67 punktą).

78 Vis dėlto tokia prieiga negali būti laikoma tikrai būtina, jeigu šį tikslą galima pagrįstai taip pat veiksmingai pasiekti kitomis priemonėmis, mažiau ribojančiomis Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas teises (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Bezirkshauptmannschaft Landeck(Bandymas prieiti prie mobiliajame telefone saugomų asmens duomenų), C‑548/21, EU:C:2024:830, 87 punktą).

79 Iš tiesų kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei masinio naikinimo ginklų platinimu visų pirma priklauso viešosios valdžios institucijų ir tokių subjektų, kaip kredito ir finansų įstaigos, kurioms dėl jų veiklos nustatomi specialūs įpareigojimai (kaip antai kylantys iš Direktyvos 2015/849 11 ir 13 straipsnių), kompetencijai (Sprendimo Luxembourg Business Registers 83 punktas).

80 Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Direktyvos 2015/849 30 straipsnio 5 dalyje, kurios formuluotė išplaukia iš Direktyvos 2024/1640 74 straipsnio 1 punkto, numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie tikruosius savininkus, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, visais atvejais galėtų gauti, be kita ko, „bet kuris asmuo ar organizacija, kurie gali įrodyti teisėtą interesą“, o ne visa visuomenė.

81 Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės aktai, pagal kuriuos, siekiant šio sprendimo 77 punkte nurodyto tikslo, prieiga prie informacijos suteikiama visuomenės nariams, galintiems pateisinti teisėtą interesą, iš esmės gali apriboti Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamų teisių suvaržymą taip, kad nebūtų viršijama tai, kas būtina (šiuo klausimu žr. 2026 m. gegužės 21 d. Sprendimo Across Fiduciaria ir kt., C‑684/24 ir C‑685/24, EU:C:2026:410, 106 punktą).

82 Šiuo atveju, kiek tai susiję su smulkiaisiais akcininkais, kurie nėra tikrieji bendrovės, kurios dalį įstatinio kapitalo jie turi, savininkai, neatrodo, kad būtina, juo labiau – griežtai būtina, kad asmens duomenys, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, būtų prieinami kiekvienam asmeniui, nereikalaujant įrodyti teisėto intereso.

83 Tokiomis aplinkybėmis, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad nacionalinis įmonių registras, kuris yra duomenų valdytojas, gali neturėti galimybės patikrinti, ar kiekvienas informacijos prašantis asmuo iš tikrųjų turi teisėtą interesą susipažinti su atitinkamais asmens duomenimis, reikia priminti, kad galimi praktiniai sunkumai, susiję su teisėto intereso buvimo patikrinimu, negali įrodyti, kad Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių suvaržymas yra griežtai būtinas (pagal analogiją žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Komisija / Austrija, C‑205/98, EU:C:2000:493, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Papillon, C‑418/07, EU:C:2008:659, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84 Kalbant apie pusiausvyrą tarp, viena vertus, siekiamo bendrojo intereso tikslo ir, kita vertus, nagrinėjamų pagrindinių teisių, reikia pridurti, kad nors kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei masinio naikinimo ginklų platinimu apskritai galėtų pateisinti net ir didelį šių teisių suvaržymą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Luxembourg Business Registers 58 ir 59 punktus), atsižvelgiant į šio sprendimo 73 punkte konstatuoto suvaržymo pobūdį ir dydį, šis tikslas nagrinėjamu atveju negali būti viršesnis už minėtas teises.

85 Be to, šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad tokiuose nacionalinės teisės aktuose, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, nėra pakankamai garantijų, kurios leistų veiksmingai apsaugoti duomenų subjektus nuo piktnaudžiavimo rizikos, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 63 punkte nurodytą jurisprudenciją. Iš tiesų jų asmens duomenys yra prieinami internete ir juos gali parsisiųsti didelis skaičius žmonių, be kita ko, bet kuris naudotojas, kurio tapatybė nenustatyta, o tai padidina tokią riziką.

86 Taigi nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, neatrodo nei būtinos, nei proporcingos atitinkamam tikslui, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 61 punktą, pasiekti.

87 Galiausiai, kalbant apie bendrojo intereso tikslą pateikti informaciją, būtiną nacionalinėms, tarptautinėms ir Sąjungos sankcijoms įgyvendinti, pažymėtina, kad nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, taip pat gali padėti jį įgyvendinti. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad iš šių teisės nuostatų išplaukiantis didesnis skaidrumas gali palengvinti šį įgyvendinimą.

88 Vis dėlto, kaip išvados 60 ir 61 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, visuomenės prieiga prie pagrindinėje byloje nagrinėjamų duomenų neatrodo tikrai būtina šiuo tikslu, nes atrodo, kad yra priemonių, mažiau ribojančių Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas teises.

89 Kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Komisija, tokia mažiau ribojanti priemonė galėtų būti, be kita ko, taikyti pareigą skelbti tik duomenis, susijusius su sankcijų sąrašuose esančiais asmenimis, ir leisti susipažinti su akcininkų duomenimis, kurie nėra įtraukti į šiuos sąrašus, tik asmenims, įrodžiusiems teisėtą interesą šiuo klausimu.

90 Be to, dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos atitinkamai šio sprendimo 84 ir 85 punktuose, šiuo atveju siekiamas bendrojo intereso tikslas negali būti viršesnis už nagrinėjamas pagrindines teises, o nacionalinės teisės nuostatose, kaip antai nagrinėjamose pagrindinėje byloje, nėra pakankamų garantijų, kurios leistų veiksmingai apsaugoti duomenų subjektus nuo piktnaudžiavimo rizikos.

91 Taigi tokios teisės nuostatos neatrodo nei būtinos, nei proporcingos atitinkamam tikslui, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 61 punktą.

92 Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti: BDAR 5 ir 6 straipsniai, siejami su Chartijos 7 ir 8 straipsniais, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias reikalaujama viešai skelbti visų akcinių bendrovių akcininkų, įskaitant smulkiuosius akcininkus, asmens duomenis, susijusius su kiekvieno iš šių akcininkų tapatybe, jo kontaktiniais duomenimis, jo turimų akcijų kategorija, skaičiumi ir nominaliąja verte bei su šiomis akcijomis susijusių balsų skaičiumi, siekiant užtikrinti skaidrią verslo aplinką, apsaugoti trečiųjų šalių interesus, užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei masinio naikinimo ginklų platinimui, taip pat siekiant teikti informaciją, būtiną nacionalinėms, tarptautinėms ir Sąjungos sankcijoms įgyvendinti, kai prieigai prie šių duomenų netaikomos jokios sąlygos, pavyzdžiui, reikalavimas įrodyti teisėtą interesą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

93 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų, iš dalies pakeistos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151, 14 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nereikalaujama atskleisti informacijos apie visus šioje nuostatoje nurodytų bendrovių akcininkus, įskaitant tokių bendrovių smulkiuosius akcininkus.

2. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo bei panaikinančio Direktyvą 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 ir 6 straipsniai, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniais, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias reikalaujama viešai skelbti visų akcinių bendrovių akcininkų, įskaitant smulkiuosius akcininkus, asmens duomenis, susijusius su kiekvieno iš šių akcininkų tapatybe, jo kontaktiniais duomenimis, jo turimų akcijų kategorija, skaičiumi ir nominalia verte bei su šiomis akcijomis susijusių balsų skaičiumi, siekiant užtikrinti skaidrią verslo aplinką, apsaugoti trečiųjų šalių interesus, užkirsti kelias pinigų plovimui ir teroristų finansavimui bei masinio naikinimo ginklų platinimui, taip pat siekiant teikti informaciją, būtiną nacionalinėms, tarptautinėms ir Europos Sąjungos sankcijoms įgyvendinti, kai prieigai prie šių duomenų netaikomos jokios sąlygos, pavyzdžiui, reikalavimas įrodyti teisėtą interesą.

Parašai.

* Proceso kalba: latvių.

i Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.